Privatūs detektyvai – naujos teisinės galimybės asmenims ginti savo teises

23 Sau Privatūs detektyvai – naujos teisinės galimybės asmenims ginti savo teises

pirstai

Lietuvoje pradėjo savo veiklą nauji teisinių paslaugų subjektai – privatūs detektyvai. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus LR Privačios detektyvinės veiklos įstatymui, pirmieji detektyvai įstatymo nustatyta tvarka išsilaikė kvalifikacinius egzaminus ir gavo detektyvų veiklos pažymėjimus. Trumpai apžvelkime įstatymo leidėjo įtvirtintas teisinių paslaugų reguliavimo naujoves.
LR Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 21 straipsnis nustato baigtinį privačių detektyvų paslaugų sąrašą – privatūs detektyvai turi teisę pagal sudarytas su klientais sutartis rinkti ir tirti informaciją, reikalingą baudžiamajam procesui, civiliniams, darbo, iš draudimo sutarčių kylantiems ginčams ar administracinės teisenos byloms nagrinėti, ieškoti dingusių asmenų, rinkti informaciją apie vaikų elgesį ir juos supančią aplinką, siekiant užtikrinti jų fizinį ir psichinį saugumą, rinkti duomenis apie kliento kilmę, giminystės ryšius ir kitus duomenis apie jį, užtikrinti kliento paslapčių ir kitokios informacijos apsaugą, rengti konfidencialumo reikalaujančius susitikimus, rinkti duomenis dėl nesąžiningos konkurencijos ar komercinės ūkinės veiklos, vertinti asmens patikimumą ar mokumą, ieškoti skolininkų ir jų turto, ieškoti iš kliento pavogto, dingusio, iššvaistyto ar kitokiu būdu prarasto turto, nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, ar ieškoti su turtu susijusios kitos informacijos, konsultuoti klientus kitais privačios detektyvinės veiklos klausimais.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad įstatyme nurodytos konsultacinės, tiriamosios ir paieškos paslaugos yra detektyvinė veikla, 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detektyvinės veiklos paslaugas teikti gali privatūs detektyvai, t.y. asmenys turintys teisę verstis privačia detektyvine veikla šio įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta 2 straipsnio 7 dalyje. Taigi, įsigaliojus šiam įstatymui, yra apribota teisė kitiems verslo subjektams teikti įstatyme išvardintas paslaugas.
Pažymėtina, kad iki šiol rinkoje egzistavusios tokio pobūdžio paslaugos dažnai balansavo ant teisėtumo ribos, nes surinktos informacijos atvirai ir legaliai dažnai panaudoti nebuvo galima, jai sunku buvo suteikti įrodomąją vertę, tačiau kiekvienu atveju ji galėjo sukelti neigiamas teisines pasekmes- dėl informacijos apie asmens privatų gyvenimą neteisėto rinkimo, atskleidimo ar panaudojimo galėjo būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 167 ir 168 straipsnius ar reiškiamas civilinis ieškinys dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo remiantis LR CK 2.23 straipsnio 4 dalimi. Kitą vertus, toks galiojantis absoliutus draudimas rinkti informaciją, kai tai tikrai būtina kitam asmeniui siekiant apginti jo pažeistas teises kai kuriose bylose kėlė aiškiai nesąžiningas pasekmes, teismai taikydami proporcingumo principą, formavo praktiką ta linkme, kad atsižvelgiant į informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinį privataus gyvenimo neliečiamumo principą kai kuriais atvejais būtina aiškinti lanksčiau, tačiau kartu nepaneigiant jo esmės (žr. 2K-198/2013). Privačių detektyvų instituto įteisinimas iš dalies užpildė šį teisinio reguliavimo trūkumą ir nustatė sąlygas, kuriomis leidžiama būtų rinkti ir panaudoti tokią informaciją. Taigi, Privačios detektyvinės veiklos įstatymas, aiškinant jį sisteminiai, nedraudžia privačiam detektyvui pagal sutartis teikiant paslaugas asmenims, rinkti ir naudoti informaciją su sąlyga, kad nebus pažeidžiami šio įstatymo reikalavimai (23 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. kai tai daroma tikslu padėti asmenims teisėtai ginti savo teises ir laisves bei įgyvendinti teisėtus interesus (2 straipsnio 6 dalis), vadovaujamasi proporcingumo principu (4 straipsnis), nepažeidžiama valstybės institucijų išimtinė kompetencija atitinkamose veiklos srityse (24 straipsnis) ir nepažeidžiama bendra pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nebūtų pažeistos pagrindinės asmens teisės ir laisvės (23 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Reikėtų atsiriboti nuo Holivudo scenarijų suformuotų stereotipų, kai privatus detektyvas informaciją išgauna slaptai, apgaule ar prievarta. Pagrindiniu įstatymo suformuotu privataus detektyvo veiklos ypatumu tampa jo darbo viešumas ir darbo rezultatų teisinė reikšmė- jo darbo rezultatas yra asmens sutikimu gauti jo rašytiniai paaiškinimai, objektų apžiūros dokumentai, kiti gauti ir ištirti duomenys, kurie bus skirti patvirtinti arba paneigti teisiškai reikšmingas aplinkybes bylose ar kitaip padėti asmenims įgyvendinti savo teisėtus interesus.
Laikytina, kad įstatymas atveria kelią ir teisinių paslaugų rinkos plėtrai. Iki šiol gyventojai ir įmonės vengė naudotis detektyvų paslaugomis dėl jų paslaugų neapibrėžtumo ar rizikos atlikti neteisėtus veiksmus. Įsigaliojus šiam įstatymui, surinkti trūkstamus įrodymus bylose, apsaugoti nuo neigiamo poveikio savo verslo ar šeimos interesus teisėtai gali siekti kiekvienas.
Straipsnio autorius – teisininkas Romualdas Zaleckis, įgijęs teisę vykdyti privačią detektyvinę veiklą.
Vilnius, 2016-04-06