11 Kov Melo atpažinimas privačių detektyvų darbo įrankių arsenale
Užsienio specialiosios tarnybos sėkmingai naudoja neinstrumentines melo atpažinimo technikas, leidžiančias perprasti pašnekovo bazinį elgesio modelį bei iš jo veido mikroišraiškų ir gestų pakankamai tiksliai nustatyti ar tai, kas sakoma yra tiesa ar melas. Šios technikos dabar jau nėra jokia paslaptis, ir visiems besidomintiems, įvairiausių pavyzdžių ir mokymų galima susirasti internete (pvz.:https://www.youtube.com/watch?v=J0tKFP7gOKc). Kiekvienas su jomis susipažinęs detektyvinius serialus žiūrės su dar didesniu malonumu, jam geriau seksis dar filmui nesibaigus nuspėti ir tikėtiną nusikaltėlį. Norint tokias technikas taikyti versle (pavyzdžiui, personalo atrankoje, asmens patikimumo vertinime, vidaus tyrimuose), jų pažinimui vis dėlto reikia skirti pakankamai laiko, be to, jų taikymui turi būti ir aiškus įstatyminis pagrindas- stebimas ir nagrinėjamas asmens elgesys yra asmens privataus gyvenimo dalis ir jis yra įstatymais valstybės griežtai saugomas grasinant taikyti baudžiamąją ar civilinę atsakomybę.
Prisiminkime neinstrumentinių melo atpažinimo technikų ištakas. Dar 1960 metais psichoterapeutas Paul Ekman (jo knyga „Žinau, kad meluoji“ yra išleista lietuvių kalba, leidykla Aukso pieva 2012, kultinis serialas „Lie to Me“) pastebėjo, kad žmogaus veido išraiškos yra vienodos visose kultūrose ir kad tai gali būti panaudota, kad atskleisti kada asmuo meluoja. Beje, jo manymu, melą atskleisti paprastai nėra svarbu, išskyrus atvejus, kada mėginusieji nusižudyti pacientai ima tvirtinti, kad jaučiasi geriau ir krizė praėjo. Kaip atpažinti melą jį paskatino atvejis, kai viena jo pacientė prašėsi išleidžiama aplankyti namų, teigė, kad pasiilgusi artimųjų, kad jaučiasi gerai ir apie savižudybę nebegalvoja. Vėliau ji prisipažino melavusi, ir kad ji ir toliau tebetroško nusižudyti. Buvo darytas pokalbio su ja vaizdo įrašas, kuris vėliau buvo rodomas daugybei kolegų, studentų, kitų specialistų ir niekas ilgai negalėjo aptikti jos melavimo požymių, tik vėliau buvo atkreiptas dėmesys į jos veido mikroišraiškas ir kūno mikrogestus, kurie ir davė pradžią supratimui apie melo pasireiškimo požymius. Pažymėtina, kad tyrimais buvo nustatyta, jog įvairūs tyrėjai, kurie klausinėjo bandomuosius asmenis, nebūdami apmokyti atpažinti melą, klydo vienodai (po 50 procentų) nustatydami ar asmuo meluoja ar sako tiesą – tiek tie, kurie laikė save gerais detektyvais, tiek tie, kurie abejojo savo, kaip tyrėjų, jėgomis. P. Ekmanas padarė išvadą, kad nėra įgimtų žmogaus gebėjimų atpažinti melą, to reikia mokytis.
Užsienyje paplitusios melo atpažinimo technikos pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Vilniaus privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“ 2017 m. lapkričio mėn. K. Simonavičiaus universitete baigė Kompetencijų raidos centro organizuotus mokymus „Melo atpažinimas“. Mokymų metu buvo gautos svarbios bazinės šios pažinimo srities žinios. Mokymuose dalyvavę draudimo organizacijų, privačių saugos tarnybų tyrėjai (dauguma jų- buvę ilgamečiai operatyviniai darbuotojai) tvirtino, kad tokių žinių nėra anksčiau gavę nežiūrint į tai, kad įvairiuose mokymuose dalyvauja nuolat. Straipsnio autoriui perpasakojant melo atpažinimo technikas savo pažįstamiems kriminalinės policijos darbuotojams, jie taip pat teigė, kad tokių žinių neturi, savo veikloje jų nenaudoja(!).
Bendrais bruožais nusakysime neinstrumentinio melo atpažinimo technikos esmę. Nustatyta, kad žmogus turi sąlyginai dvi duomenų bazes- vienoje yra tai ką jis pats suvokia kaip tikrovę, kita yra išvestinė, tai yra tai, ką jis galvoja apie jam žinomus faktus. Tyrėjo (verifikatorius) užduotis yra nustatyti iš kurios duomenų bazės išplaukė gautas atsakymas ir jei reikia, užduoti patikslinančius klausimus, kad gauti informaciją iš tos žmogaus smegenų dalies, kurioje saugoma tikrovę atspindinti informacija. Šią informaciją lengvai atiduos su įvykiu nesusijęs asmuo (liudytojas), o asmuo, kuris susijęs su įvykiu (vykdytojas), sieks šią informaciją apsaugoti. Abu apklausiamieji patirs stresą, tačiau jo ištakos ir eiga yra skirtingos. Taip, apklausiamas asmuo, kuris su įvykiu yra nesusijęs, patiria stresą bijodamas būti neteisingai apkaltintas ir jis sieks padėti tyrimui, kad garbingai užbaigti nelabai malonią apklausos procedūrą, todėl jo įtampa apklausos eigoje turės tendenciją mažėti, be to, jis nesieks „baltinti“ savo praeities, Susijęs gi asmuo patirs stresą dėl to, kad bijos būti išaiškintas ir jo stresas apklausos metu nemažės, toks asmuo vengs padėti tyrimui- tolins save nuo įvykio, kažko „neprisimins“, taikys įvairias ginimosi strategijas, kurios specialisto yra nesunkiai aptinkamos, sieks atrodyti „baltesnis“ kalbėdamas apie savo praeitį. Kadangi melas neabejotinai sukelia vidinį konfliktą tarp tiesos žinojimo ir jos nesakymo, tai to konflikto požymiai tuojau tampa pastebimi –vidinį konfliktą tarp užduodamo klausimo ir melagingo atsakymo į jį išduoda neišvengiamai atsirandančios asmens veido mikroišraiškos (lūpų, antakių, akių judėjimas), rankų gestai, kūno pozos pasikeitimai, „prasitarimas“ ir kt. Reikia pažymėti, kad visi minėti judesiai yra nevalingi ir žmogus iš esmės negali išmokti jų valdyti, o kiekviena pastanga „apsimesti“ greičiau tik palengvina melo nustatymą. Kiekvieno pokalbio pradžioje verifikatorius papildomai nustato ir bazinį asmens elgesio modelį, atlieka jo vadinamąjį profiliavimą, kad geriau suvokti asmens vertybių pagrindą, lengviau nustatyti ir palaikyti su juo kontaktą. Nustačius asmenį, kuris yra susijęs su tiriamuoju įvykiu, toliau taikomos technikos skirtos išgauti asmens prisipažinimą ar imamasi priemonių kryptingiau surinkti papildomus įrodymus ar, kaip neretai atsitinka, privačių detektyvinių paslaugų užsakovas tiesiog atleidžia nepatikimą asmenį iš pareigų. Taikyti neinstrumentinius melo atpažinimo metodus patikimiau, jei yra galimybė peržiūrėti apklausos video įrašą (pvz.: rus. https://www.youtube.com/watch?v=iVe04CcpZic).
Vilniaus privačių detektyvų grupė pagal sudarytas privačios detektyvinės veiklos sutartis jau vykdė tyrimus, kurių metu pritaikė gautas minėtas žinias ir sukaupė tam tikrą reikalingos patirties bagažą. Taip, vieno tyrimo metu melo atpažinimo (verifikavimo) technikos taikymas atskleidė naujus iki tol apklausiamojo asmens kruopščiai slėpus duomenų klodus- asmens veido mikroišraiškos, gestai ir ištarti žodžiai pakankamai aiškiai rodė, kad darbuotojas nuo ankstesnių tyrėjų slėpė daugelį dalykų- klaidinančiai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, nutylėjo polinkį į lošimus, vengė nurodyti draugus ir pomėgių ratą, gautas dideles pajamas ir kt. Todėl buvo padaryta išvada, kad asmuo vengia nuoširdžiai padėti tyrimui (buvo tiriamos nuostolingo sandorio sudarymo aplinkybės), kad jo parodymais negalima buvo pasitikėti; taip pagal asmenį užvaldžiusio streso požymius byloje buvo nustatytos naujos svarbios tyrimo kryptys bei atsirado tvirtas pagrindas juose ieškoti galimų atsakymų. Kito Grupės vykdyto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti ar darbuotojas pagrobė pinigus iš įmonės. Pokalbio metu darbuotojas viską neigė ir dar turėjo alibi, tačiau padaryto pokalbio video įrašo analizė leido aptikti daug jo mikroišraiškų bei ištartų frazių, neabejotinai parodančių asmens dalyvavimą pinigų pagrobime. Tai leidžia tyrimą iš verifikavimo fazės (kurios metu siekiama nustatyti asmens sąsajumą su tiriamuoju įvykiu, bei įsitikinti parodymų patikimumu), kelti į prisipažinimo iš asmens išgavimo fazę arba leistis ieškoti kokių nors papildomų jo kaltės įrodymų.
Verifikavimui atlikti turėtų būti gaunamas asmens rašytinis sutikimas būti apklaustam, taip pat sutikimas padaryti pokalbio video įrašą, bei patalpų savininko sutikimas jose padaryti video įrašą. Gauti duomenys saugomi vadovaujantis teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą. Atlikto verifikavimo rezultatai gali būti pateikti užsakovui dvejopai: 1) sumuojami teigiami ir neigiami atsakymai į parengto klausimyno klausimus ir gaunamas skaičius parodo kiek procentų asmuo susijęs su tiriamuoju įvykiu; 2) parengiamos pateiktų klausimų ir gautų atsakymų žodžiu ir kūno reakcijų išklotinės, leidžiančios įvertinti ar buvo asmens sąsajumo reakcijos į pateiktus klausimus.
Asmens patikimumo ir mokumo nustatymas, informacijos rinkimas įvairioms civilinėms, administracinėms, baudžiamosioms ar darbo byloms yra įstatymo reglamentuota privati detektyvinė veikla, kurią gali atlikti tik privatūs detektyvai (LR PDVĮ 2 str. 6 d. ir 7 d. 21 str.). Toks įstatyminis reglamentavimas nėra joks protekcionizmas, o greičiau unikali išimtis iš absoliutaus LR Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinto draudimo privačiam asmeniui rinkti informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą- LR PDVĮ nustato, kad privati detektyvinė veikla skirta padėti asmenims įgyvendinti jų teisėtus interesus (2 str. 6 d.), kad privatus detektyvas savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu (4 str.), kad kai renkama informacija apie asmens privatų gyvenimą, neturi būti pažeidžiami šio įstatymo reikalavimai (23 str.2 d. 4 p.), kad asmens rašytiniu sutikimu galima atlikti jo apklausą, duotus paaiškinimus užfiksuoti bei užfiksuoti kitą paslaugoms teikti būtiną informaciją (24 str.). Suprantama, kad privataus detektyvo gauti duomenys yra pakankamai jautrūs asmens teisių gerbimo prasme, todėl kiekvienu atveju su paslaugų užsakovu (saugant ir jo paties interesus) turėtų būti sprendžiama dėl jų atskleidimo jam masto- dažnai rekomenduojama apsiriboti bendresne išvada dėl asmens sąsajumo ar patikimumo, o išsamesnė informacija galėtų būti pateikta įgaliotoms institucijoms ir taip taptų visa prieinama proceso dalyviams.
Taigi, nors pati neinstrumentinė melo atpažinimo technika nėra paslaptis, o jos, priešingai nei melo detektoriaus, panaudojimo įstatymas nedraudžia, tačiau saugus ir prasmingas jos taikymas įvairiems fizinių ir juridinių asmenų tikslams pasiekti rekomenduotinas pasitelkiant privačius detektyvus, besispecializuojančius šioje daug galimybių žadančioje srityje.
Straipsnio autorius taip pat turi vilties, kad tyrėjai, atliekantys privačius tyrimus matys prasmę ateityje susiburti į tam tikrą asociaciją, kad galėtų keistis vertinga patirtimi, bei turėti galimybę reikiamais atvejais gauti iš asocijuotų kolegų nuomones ir konsultacijas konkrečių tyrimų metu.
Autorius: Romualdas Zaleckis,
Vilniaus privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“
Tel. 868758122