Prisijungti

Apie privačių detektyvų teikiamas paslaugas

29 Bal Apie privačių detektyvų teikiamas paslaugas

Posted at 07:19h in Straipsniai by Mindaugas Bilius

Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 21 straipsnis nustato baigtinį privačių detektyvų paslaugų sąrašą, susipažinimui pateikiame tokį bendresnį jų aprašymą:

  1. Skolininkų ir jų turto paieška
  2. Su turtu susijusios informacijos paieška
  3. Klientui reikalingos informacijos surinkimas
  4. Apsauga nuo pasiklausymo
  5. Asmenų patikimumo ar mokumo patikrinimas
  6. Dingusių asmenų paieška
  7. Konsultavimas

 

  1. SKOLININKŲ IR JŲ TURTO PAIEŠKA,

skolų susigrąžinimas, procesinių dokumentų įteikimas

 

Skolininkų ir jų turto paieška. Reikia pažymėti, kad privatūs detektyvai neteikia skolų išieškojimo paslaugų visumos, o teikia tik skolininkų ir jų turto paieškos paslaugą. Turėdami skolos reikalavimo teisę, kreditoriai, kai kada negali išieškoti skolų, nes skolininkai būna pakeitę gyvenamąją vietą, paslėpę savo turtą.

Įsigaliojus Privačios detektyvinės veiklos įstatymui, teisė ieškoti skolininkų ar jų turto kliento naudai įstatymo suteikta privatiems detektyvams (PDVĮ 21 str. 11p.). Skolininko ar jų turto paieška yra detektyvinė veikla, kurią verstis gali tik asmuo, įgijęs šią teisę (PDVĮ 2 str. 7d.). Ši paieška yra atliekama apklausiant asmenis, galiamai ką nors žinančius apie skolininko būvimo vietą, apžiūrint įvarius daiktus ir objektus, profesionaliai stebint asmenis, pasitelkus registrų ir kitų duomenų bazių duomenis, reikiamais atvejais kreipiantis pagalbos į užsienio kolegas.

Ar asmuo ir pats gali susižinoti skolininko būvimo vietą, jo išvykimo aplinkybes, ar jo turimą turtą? Tenka pažymėti, kad tokie veiksmai asmeniui gali sukelti neigiamas teisines pasekmes– kreditorius pats rizikuotų būti patrauktas baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn už informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, iš jo gali būti reikalaujama priteisti ženklias sumas, kad atlygintų skolininkui jo „patirtą“ neturtinę žalą dėl jo privatumo pažeidimo (BK 167 str. CK 2.23 str.). Taigi, žmogaus teisės yra ginamos labiausiai ir privatūs skolų išieškotojai nei savo nei kitų naudai negali rinkti duomenų apie besislapstantį skolininką ar jo turtą. Ir tik priėmus PDV įstatymą, nustatyta kokiomis sąlygomis tokie duomenys kreditorius naudai galėtų būti teisėtai renkami, ir pirmoji to sąlyga yra ta kad asmuo turi turėti privataus detektyvo teisinį statusą.

Teisėtai veikiantys privatūs detektyvai atliks paiešką ir pateiks teisiškai reikšmingus dokumentus, kuriuos Klientas galės panaudoti kaip įrodymus bylose (ar derybose dėl prievolės įvykdymo ir pan.), tai gali būti asmenų apklausos protokolai, vietos apžiūros ar faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolai, tarnybiniai pranešimai apie tyrimo metu gautas žinias, pastebėtas aplinkybes, prie protokolų gali būti pridėti aplinkybes patvirtinantys foto, vaizdo ir garso įrašai.

Procesinių dokumentų įteikimas. Kreditorių teisių įgyvendinimas dažnai reikalauja procesinių dokumentų įteikimo, o skolininkui vengiant juos priimti, kreditorius negali toliau veiksmingai ginti savo teises ar pradėti taikyti kitus ginimosi būdus. Privatūs detektyvai, kliento pageidavimu ar bendradarbiaudami su antstoliais, gali veiksmingai prisidėti prie to, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti asmeniui, pateikti tinkamą jų įteikimą patvirtinančius įrodymus.  Privatūs detektyvai padės asmeniui ir kitose situacijose, kai būtina tinkamai užfiksuoti asmens valią išreiškiančius žodinius pareiškimus ar veiksmus (pavyzdžiui, kai asmuo pareiškia, kad pageidauja gyventi skyriumi, pareikalauja grąžinti skolą ar pan.).

 

  1. KLIENTO PRARASTO TURTO AR SU TURTU SUSIJUSIOS KITOKIOS INFORMACIJOS PAIEŠKA

Įstatymų leidėjas nustatė teisę privatiems detektyvams teikti su turtu susijusias pobūdžio paslaugas: iš kliento pavogto, dingusio, iššvaistyto ar kitu būdu prarasto turto ar nuosavybės teisės į tą turtą patvirtinančio dokumento paieška; kitokios su turtu susijusios informacijos paieška (PDVĮ 21 str. 6 p.).

  1. Kliento prarasto turto paieška. Privačių detektyvų paslaugų gali prireikti tais atvejais, kai Kliento turtą pagrobė, iššvaistė ar jis kitaip prarastas dėl nenustatytų asmenų veiksmų, kai turtą galėjo pasisavinti artimi ar pažįstami asmenys, taip pat, kai su turto dingimu galimai yra susiję darbuotojai.

Paslaugos tikslas. Pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti prarasto turto ar nuosavybės teisės į tą turtą patvirtinančio dokumento būvimo vietą.  Tyrimo metu iš esmės siekiama tiesiogiai aptikti prarastą kliento turtą- pinigus, dokumentus ar kitas vertybes. Taip pat tyrimo metu galimas ir netiesioginis rezultatas, t.y. asmens paskatinimas jį grąžinti (kai asmuo padeda jį surasti, pats „netikėtai“ jį suranda ar pan.) arba kai gaunamas asmens prisipažinimas ir įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą. Paslaugos rezultatu reikėtų laikyti ir tyrimo metu aplinkai padaromą reikšmingą prevencinį poveikį – juo užkertamas kelias tolimesniems turto grobstymams; įtariamas asmuo patiria neigiamus išgyvenimus, paprastai vengia tą patirti pakartotinai; aplinkinių akyse sumenkęs asmens patikimumas (pavyzdžiui, buvo aptiktas jo  melavimas, pagrįstai suabejota jo iškelta alibi ir pan.) gali esminiai pakirsti jo gerovės pagrindus ateityje; klientas gali tiesiog atsisakyti abejonių sukėlusio darbuotojo paslaugų ir pan.

Atliekamo tyrimo apimtis. Tyrimo metu aiškinamasi dėl turto dingimo aplinkybių, ieškomi dalyvavę, ar prie to prisidėję asmenys, taip pat nustatomi asmenys, ką nors žinantys apie turto dingimo aplinkybes, aiškinamasi asmenų elgesio motyvai, tikrinamas jų alibi.

Tyrimo formos. Tyrimo metu: asmenys apklausiami žodžiu ir raštu- atliktos apklausos įforminamos asmenų apklausos protokolais ar privataus detektyvo tarnybiniais pranešimais apie jam kitų asmenų suteiktą informaciją; kvalifikuotai apžiūrimi įvairūs objektai, teritorijos ar autotransportas, dėl to surašomi objektų apžiūros protokolai ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai; apie nustatytas aplinkybes taip pat gali būti surašomi tarnybiniai pranešimai; gali būti vykdomas objektų profesionalus stebėjimas, gauta informacija fiksuojama audio, vaizdo, GPS techninėmis priemonėmis; naudojamos melui aptikti ir jo analizei skirtos techninės priemonės. Gauta informacija perduodama klientui, pridedami aktai, patvirtinantys jos gavimo sąlygas bei naudotas technines priemones.

Tyrimo rezultatų teisinė reikšmė. Įstatymu (PDVĮ 24 str. 1p.) nustatyta, kad privatus detektyvas turi teisę savarankiškai fiksuoti, rinkti ir tirti informaciją, duomenis, dokumentus, kurie būtini paslaugoms teikti, taigi privačių detektyvinių paslaugų teikimo metu gauta informacija yra teisėta ir gali būti panaudota ginant kliento asmens teises ar įgyvendinant jo teisėtus interesus (PDVĮ 2 str. 6 d.). Pažymėtina, kad privatus detektyvas neturi valstybės institucijoms priskirtos pareigos atskleisti ir tirti teisės pažeidimus (PDVĮ 24 str. 1 p.), todėl jis teisėtai veikia išimtinai kliento interesais, teikdamas paslaugas privalo laikytis konfidencialumo (PDVĮ 4 str. 2d., 23 str. 1d. 2 p.). Klientas bet kuriuo metu savo nuožiūra gali apsispręsti kaip ir kada toliau savo reikmėms jis panaudos jam perduotą informaciją.

  1. Su turtu susijusios kitokios informacijos paieška.

Turtui gali  būti padarytas ir kitoks neteisėtas ir Klientui nepriimtinas ir poveikis- jis gali būti sugadintas, negrįžtamai sunaikintas ar kitaip neteisėtai paveiktas Toks neteisėtas poveikis gali būti daromas teritorijoms– jas užšiukšlinant, neteisėtai vykdant žemės darbus, statant statinius, juos savavališkai perstatant, kertant medžius, šienaujant, medžiojant; statiniams– apipiešiant juos graffiti piešiniais, gadinant duris, pašto dėžutes,  suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles, eismo priežiūros įrangą keliuose, kitokį turtą;  asmens valdomiems daiktams– kai subraižomi ar kitaip gadinami kiemuose parkuojami automobiliai, neleistinai  naudojamos bendro naudojimo teritorijos, kai nesąžiningai elgiamasi su asmeniui patikėtu turtu,  dokumentais technologijomis ar suteiktomis  teisėmis. Privatūs detektyvai teikia Klientui reikalingos su turto susijusios informacijos paieškos paslaugas.

  1. INFORMACIJOS RINKIMAS

Informacijos rinkimo teisėtumo aspektas. Iki įsigaliojant PDVĮ privatūs asmenys neturėjo jokių teisėtų būdų surinkti ir panaudoti informaciją apie kitą asmenį, nes šioje srityje yra taikoma taisyklė, kad visi informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimo veiksmai yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai tą leidžia įstatymas. Taigi, asmuo, net ir turėdamas teisę laisvai rinkti ir skleisti informaciją, negalėjo surinkti jokios informacijos apie kitą asmenį nepažeisdamas jo privataus gyvenimo taip pat ir tuo atveju, kai to reikėjo, kad apginti savo paties tiesėtus interesus, nes įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į privatų asmens gyvenimą (EŽTK 8 str., LR Konstitucijos 22 str.), už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą nustatyta baudžiamoji ir civilinė atsakomybė (BK 167 str. CK 2.23 str.). Rinkti tokią informaciją galėjo tik valstybės institucijos.

Priėmus Privačios detektyvinės veiklos įstatymą, privatiems asmenims atsirado naujų galimybių teisėtai ginti savo teises ir įgyvendinti teisėtus interesus. Privatus detektyvas turi teisę savarankiškai fiksuoti, rinkti, tirti informaciją, duomenis, dokumentus, kurie būtini paslaugoms klientui teikti, šias paslaugas privatus detektyvas teikia nepažeisdamas išimtinės valstybės institucijų kompetencijos, proporcingumo bei konfidencialumo reikalavimų (PDVĮ 4 str. 2d.,  24 str. 1 p.).

Palyginimui, advokatai, taip pat turi teisę savarankiškai rinkti dokumentus ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (AĮ 44 str. 2 p.), tačiau įstatymas jiems iš esmės riboja teisę rinkti informaciją kitokia nei dokumentai forma, be to, informacijai gauti būtina kreiptis į duomenų turėtoją ir įrodyti prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Privačių detektyvų pagrindinės informacijos rinkimo sritys:

  1. Dingusių asmenų paieška, jų dingimo aplinkybių tyrimas.
  2. Informacijos apie nepilnamečių vaikų elgesį ir juos supančią aplinką rinkimas siekiant užtikrinti šių asmenų fizinį ar psichinį saugumą.
  3. Informacijos, reikalingos baudžiamajam procesui, civiliniams, darbo, iš draudimo sutarčių kylantiems ginčams ar administracinės teisenos byloms nagrinėti, rinkimas ir tyrimas.
  4. Kliento kilmės, giminystės ryšių, biografijos ir kitų duomenų apie klientą rinkimas ir tyrimas.
  5. Kliento prarasto turto ar su turtu susijusios kitokios informacijos paieška.
  6. Asmenų patikimumo ar mokumo įvertinimas.
  7. Duomenų dėl nesąžiningos konkurencijos ar komercinės ūkinės veiklos rinkimas.
  8. Skolininkų ir jų turto paieška.

Pagrindiniai informacijos rinkimo etapai: rinkimas (paieška), aptikimas, fiksavimas, tyrimas, tikslinimas.

Svarbiausi informacijos rinkimo būdai:

  1. 1. Kvalifikuota vietų, teritorijų, autotransporto daiktų ar kitokių objektų apžiūra, faktinių aplinkybių užfiksavimas. Gauta informacija įforminama apžiūros protokolais, faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolais, aprašais, prie jų pridedamos schemos, nuotraukos ir kt. Apžiūros metu gali būti surasti tyrimų objektai ir užfiksuoti įvairūs pėdsakai, tarp jų – pirštų, avalynės ar protektorių antspaudai, kvapai, mikrodalelės, audinių ir kitų medžiagų likučiai. Apžiūros metu aprašoma objektų suradimo vieta, pastebėti jų ypatumai, deformacijos. Aptikti pėdsakai taip pat aprašomi, išimami, patikimai supakuojami.
  2. 2. Asmens apklausa. Ji įforminama asmens apklausos protokolu ar privataus detektyvo tarnybiniu pranešimu apie jo iš kitų asmenų sužinotas aplinkybes (tais atvejais, kai nėra galimybių apklausą įforminti protokolu). Asmens apklausos protokole detaliai nurodomos svarbiausios vykusios apklausos aplinkybės, kad taip būtų patenkinamas apklausos metu gautos informacijos patikimumo kriterijus bei apsunkinta galimybė asmeniui vėliau jos atsisakyti. Apklausos metu gali būti daromas vaizdo ar garso įrašas, naudojamos šiuolaikinės melo atpažinimo techninės priemonės.
  3. Duomenų išreikalavimas iš fizinių ar juridinių asmenų. Privačiam detektyvui išreikalaujant duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų pažymėtini šie momentai: 1) privačiam detektyvui fiziniai ar juridiniai asmenys informaciją suteikia paprasčiau, nes teisė jam savarankiškai rinkti informaciją yra suteikta įstatymu; 2) privačiam detektyvui perduoti duomenys yra saugūs, nes privatus detektyvas asmens duomenis tvarko įstatymo nustatyta tvarka ir yra asmens duomenų valdytojas; jam perduoti duomenys negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams, nereikalingi duomenys nekaupiami ir nedelsiant sunaikinami; 2) atsisakymas suteikti informaciją vėliau gali būti aiškinamas kaip nesąžiningumas ir tai gali būti aplinkybė teismui ateityje iš viso atsisakyti ginti tokį asmenį.
  4. Techninių priemonių panaudojimas. Teikiant paslaugas duomenys fiksuojami pasitelkus vaizdo ar garso įrašymo technines priemones, esant būtinumui užfiksuoti kitus fizikinius reiškinius, naudojama tam skirta kita įranga, taip pat narkotikų aptikimo (testavimo) būdai. Įvairiose gyvenimiškose situacijose, kliento interesų gynimui gali būti svarbu atlikti įvairiausius matavimus ir užfiksuoti nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, CO2 koncentraciją ore, radiacijos, garso, vibracijos lygį, pH lygį, drėgmę, druskos ar nitratų kiekį, dirvožemio suspaudimo laipsnį, betono stiprumą.

 

  1. APSAUGA NUO PASIKLAUSYMO

Privatūs detektyvai teikia apsaugos nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis užtikrinimo paslaugą savininko (teisėto valdytojo) patalpose, transporto priemonėse ar kitose kliento teisėtai valdomose vietose kaip tai reglamentuota PDVĮ 21 str. 5 punkte.

Įstatymas nedraudžia asmeniui įsigyti ir turėti technines priemones, leidžiančias padaryti slaptus garso ar vaizdo įrašus, taigi tokia technika gali būti priešingai asmens valiai panaudota, kad slapta surinkti informaciją apie jį. Piktavalius paprastai domina asmens pokalbiai tam tikromis temomis, asmens planai, vykstantys susitikimai, elgesys toje ar kitoje situacijoje, jo valdomos technologijos, paslaptys ir pan. Nors įstatymas draudžia taip slapta rinkti informaciją apie asmenis, tačiau asmeniui tenka pačiam pasirūpinti, kad apsisaugotų nuo neteisėto pasiklausymo ar stebėjimo.

Privatūs detektyvai konsultuoja apsaugos nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis užtikrinimo klausimais, bei profesionaliai atlieka patalpų ir automobilių patikrinimą, kad nustatyti ar nėra neteisėtų slaptų informacijos nutekėjimo techninių kanalų.

Bendruoju atveju tikrinami šie galimi informacijos nutekėjimo techniniai kanalai: elektromagnetinis (radijo mikrofonai), audio (paslėpti mini diktofonai), akustinis, vibroakustinis, 220V elektros tinklas, laidinio telefono linija. Patikrinimui naudojami profesionalūs įrenginiai: įvairiais režimais dirbantis lokatorius, skirtas puslaidininkių komponentams aptikti; optinių priemonių detektorius, skirtas aptikti paslėptas bevieles vaizdo kameras, vaizdo kamerų lęšius ir kitas optines priemones; profesionalus blakių, GPS sekimo įrenginių detektorius skirtas aptikti paslėptą įrangą, naudojančią tokius informacijos perdavimo protokolus kaip GSM, UHF, VHF, RF, Bluetooth, Wi-Fi, GSM ir DECT (tokio tipo slapta įranga yra sunkiai aptinkama paprastais RF tipo detektoriais). Dėl pastebėtų įtartinų signalų vietoje atliekami mini tyrimai, nuodugniai išsiaiškinama signalų prigimtis, šalinami jų šaltiniai net ir tais atvejais, kai jie yra grynai techninio pobūdžio (pvz., kai signalas sklinda dėl nepatikimai sujungtų laidų).


  1.  ASMENŲ PATIKIMUMO AR MOKUMO ĮVERTINIMAS

Šiame amžiuje, kai daugelis skuba greitai ir gerai gyventi, nėra taip jau lengva nustatyti ar galime pasitikėti šalia esančiu žmogumi, ar jo nevaldo mums priešiški tikslai? Siekiant atsakyti į šį klausimą, profesionalūs detektyvai atlieka asmens patikimumo ar mokumo įvertinimą.

„Teisus žmogus elgiasi dorai“, – rašoma Patarlių 20:7. Sąžiningojo širdis dora. Jis niekada neapgaudinėja savo artimo. Taigi, tyrinėtojui ar personalo atrankos specialistui tenka nelengva užduotis atspėti kas gi iš tiesų yra žmogaus širdyje. Kad tai reikalinga, gerai pailiustruoja pavyzdys: skubėdamas vienas jaunas verslininkas sandėlininku priėmė dirbti pirmą atėjusį asmenį, kuris tikrai išmanė sandėlininko darbą; vėliau išaiškėjo, kad jis nuolat iš savo darbdavio vogė, tą darė ir ankstesnėse darbovietėse; verslininkas dėl to patyrė nuostolių, išryškėjusi spraga įmonės valdyme pakirto jo autoritetą kitų darbuotojų akyse, verslininkas patyrė nuostolių, kurių galėjo išvengti

 Dėl teisės. Reikia pažymėti, kad asmens patikimumo ir mokumo įvertinimas gali būti susijęs ir su informacijos apie asmens privatų gyvenimą gavimu, tokios informacijos rinkimas privatiems detektyvams leidžiamas ir numatytas įstatyme (PDVĮ 21 str. 9p.). Žinotina, kad bet koks darbdavio informacijos apie asmens privatų gyvenimą gavimas (net ir tada, kai asmuo ją suteikia „savo valia“ ir rašytiniu sutikimu), gali sukelti jam neigiamas turtines pasekmes dėl to, kad jam įstatymu tokia teisė nenustatyta rinkti tokią informaciją ir asmuo neturėjo laisvės atsisakyti suteikti tokią informaciją. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei darbdavys paklaustų ar kandidatė į darbo vietą neketina ateityje turėti vaikų. Dėl asmens privatumo apsaugos, taip pat nebus laikomas teisėtu toks informacijos rinkimas apie asmenį, kai asmuo pats skambina į buvusias kandidato darbovietes ir ten klausinėja atsiliepimų apie jį.

Asmens patikimumo įvertinimas. Privatūs detektyvai, teikdami asmens patikimumo įvertinimo paslaugą apklausia darbuotojus ir kitus asmenis, kurie gali žinoti svarbius faktus apie vertinamą asmenį; panaudodami melo detekcijos technines priemones stebi paties asmens reakcijas į užduodamus klausimus, aiškinasi kodėl kai kurie klausimai jam kelia stresą, gautų atsakymų ar reakcijų pagrindu teikia klientui išvadas ir siūlymus, atsižvelgiant į kliento poreikius, taip pat gali būti aiškinamasi kaip asmuo elgėsi praeityje. Remdamiesi gautais duomenimis, Klientui pateikiama išvada ar rekomenduojama pasitikėti šiuo asmeniu. Ši patikimumo nustatymo paslauga yra efektyvi ne tik atrenkant darbuotojus, bet ir tiriant įvarius incidentus organizacijose, taip pat kai reikia patikrinti ar galima pasitikėti asmens pateiktais paaiškinimais.

Asmens mokumo įvertinimas. Rinkos sąlygomis fiziniai ir juridiniai asmenys savo tikslams pasiekti pritraukia skolintas lėšų, todėl praktikoje būna svarbu nustatyti ar asmuo yra mokus.

Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas nemokiu tada, kai skolininko įsipareigojimai viršija jo turtą arba jis negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Įmonėms svarbiausias rodiklis, nusakantis įmonės nemokumo būseną yra įsiskolinimo koeficientas, kuris gaunamas visą turtą dalinant iš įsipareigojimų. Paprastai, kai koeficientas yra mažesnis nei 1,2, tai reiškia, kad subjektas prasiskolinęs; kai koeficientas yra nuo 1,2 iki 2, įmonė laikoma patikima, kai didesni nei 2- nesugeba pasinaudoti išorės galimybėmis. Tokio pobūdžio asmens mokumo rodiklius Klientas gali  įvertinti ir pats ar tą padaryti jam padės buhalteris. Tačiau normalios rinkos sąlygomis, tik 18 proc. įmonių atitinka šiuos reikalavimus, todėl šis koeficientas nelaikytinas pakankamu ekonominiu požymiu, apibūdinančiu įmonės nemokumą. Paminėsime kelias būdingas nemokumo priežastis, kurios balanse nėra atvaizduojamos: neatsargi gautinų lėšų ir būtinų mokėjimų apimčių vadyba, skolinamasis pernelyg daug ar pernelyg mažai,  darbas išskirtinai tik su vienu pirkėju, negebėjimas konkuruoti rinkoje produktų kainomis ar kokybe, naivus pasitikėjimas partneriais,  pernelyg rizikingas elgesys.

Laikoma, kad privataus fizinio asmens ir jo kaip organizacijos vadovo mastymas, jo poelgiai tam tikrais finansų, teisės, moralės klausimais savo esme nėra diametraliai priešingi. Todėl, turėdami galimybę tyrinėti asmens elgesį, privatūs detektyvai greta finansinių rodiklių, nustatys ir įvertins kitas aplinkybes, lemiančias konkretaus asmens mokumą, nes neretai tikrosios skolų nemokėjimo priežastys yra tiesiog piktnaudžiavimas ar lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį.

 

  1. KONSULTAVIMAS

Privataus detektyvo paslaugų teikimas dažnai prasideda nuo konsultavimo, kurio metu detektyvas žodžiu išdėsto klientui savo nuomonę apie tai, kokius veiksmus jis galėtų atlikti atsižvelgdamas į kliento nurodytas aplinkybes, aptaria kokia reikšmė gali būti suteikta jo darbo rezultatui, pateikia vienkartines rekomendacijas kaip klientui geriau apginti savo teises. Kai tai susiję su šalių ikisutartiniais santykiais, kol aiškinamasi dėl faktinių aplinkybių ir vyksta galimų detektyvinių paslaugų paketo formavimas, konsultacijas Klientas dažniausiai gauna nemokamai.

 

Parengė Romualdas Zaleckis

Vilniaus privačių detektyvų grupė „Rimanas ir partneriai“